Galinės Ašies Vairo Sistema: Technologinis Stebuklas ar Inžinerinis Iššūkis?

Galinės ašies vairavimo sistema – tai viena iš tų automobilių technologijų, kuri per daugelį metų kelis kartus pasirodė automobilių pramonėje, tačiau dažnai buvo laikoma per daug sudėtinga ir brangi, kad taptų plačiai naudojama. Vis dėlto, automobilių gamintojai nenustojo ieškoti būdų, kaip šią technologiją pritaikyti. Kodėl jie tai daro ir kaip ši sistema veikia?

Galinės ašies vairavimo sistema pirmą kartą buvo pristatyta Honda kompanijos 1980-ųjų pabaigoje. Vėliau sekė Nissan HICAS sistema, tačiau abi šios technologijos ilgai neišsilaikė rinkoje. General Motors (GM) pristatė Quadrasteer sistemą, kuri buvo siūloma dideliems sunkvežimiams ir visureigiams 2000-ųjų viduryje. Tuo tarpu Porsche 928 modelis turėjo pasyvią galinės ašies sistemą, kuri padidindavo galinių ratų pasvirimą stabdymo metu, tačiau tai nebuvo tas pats.

Vairuojant galinius ratus, galima pasiekti kelis skirtingus efektus: padidinti stabilumą, pagerinti manevringumą ir sumažinti apsisukimo spindulį. Tačiau tai taip pat reiškia daugiau dėvėjimosi dalių, kurios gali sugesti, ypač jei gamintojas nusprendžia nebeteikti šios funkcijos. Po ilgos pertraukos, šios sistemos grįžta į rinką. Šiandien ją siūlo Audi, Cadillac, Porsche, Lamborghini, Acura, BMW ir net Ferrari. Taigi, kodėl automobilių gamintojai vis dar stengiasi ją įdiegti?

Atsakymas paprastas – manevringumas. Automobiliai tampa platesni ir ilgesni, o tai reiškia, kad apsisukimas siaurose miesto gatvėse gali tapti iššūkiu. Pavyzdžiui, Volvo senieji šešių cilindrų varikliai, montuojami skersai, ribojo priekinės ašies ratų pasukimą dėl ilgos variklio konstrukcijos. Net ir be šios ribos, sportinių automobilių plati padangų konstrukcija gali riboti priekinės ašies ratų pasukimą, o ilgos ratų bazės automobiliai daro platesnius posūkius dėl atstumo tarp priekinių ratų ir galinės ašies.

Pasisukus galiniams ratams priešinga kryptimi nei priekiniams, automobilis sukasi aplink savo ašį. Galiniai ratai dažniausiai pasisuka mažiau nei 15 laipsnių, o kai kuriais atvejais tik 3-5 laipsnius. Tai sukuria trumpesnės ratų bazės pojūtį. Cadillac CT6, kuris yra labai didelis automobilis, sumažina savo apsisukimo spindulį trimis pėdomis su aktyvia galinės ašies vairavimo sistema. Tai reikšmingas skirtumas ir prilygina CT6 apsisukimo ratą mažesniam ATS modeliui. Beveik siauresnis nei standartinis Porsche 911.

Atsižvelgiant į greitį, galiniai ratai pasisuka ta pačia kryptimi kaip ir priekiniai, leidžiant automobiliui beveik „krabų žingsniu“ pereiti į kitą eismo juostą. Vietoj posūkio, jūs atliekate įstrižą judesį. Poveikis yra tarsi ilgesnės ratų bazės sukūrimas. Tai sklandesnis judesys, todėl automobilis jaučiasi stabilesnis keičiant juostą. Jei vilkite priekabą, kaip sunkvežimiuose, priekaba švelniai seka.

Kaip tai veikia? Iš esmės, mažas vairavimo mechanizmas yra pritvirtintas prie galinės ašies. Kadangi ratai nesukasi labai toli, jis gali būti daug kompaktiškesnis nei priekinės ašies mechanizmas. Nuo jo yra jungtys, kurios jungiasi su galiniais stebuliais, ir šie stebuliai gali pasisukti. Tai tarsi mažesnė priekinės pakabos versija, sumontuota gale. Nėra vairavimo kolonos, vedančios į galinius ratus. Vairavimo komandos perduodamos kompiuteriu. Jutiklis ant vairavimo kolonos matuoja, ką bandote padaryti, ir informuoja kompiuterį, kuris taip pat žino, kaip greitai judate. Tada kompiuteris nusprendžia, ar pasukti galinius ratus su priekiniais, ar priešingai.

Ši technologija leidžia dideliems automobiliams jaustis mažesniais, o sportiniams automobiliams dar labiau padidinti jų manevringumą. Aukštosios technologijos elektronika ir kompiuteriai padaro šią sistemą veiksmingą.

Daugiau apie automobilio valymą galite sužinoti čia.